Aptiktos II pasaulinio karo Merkinės aerofotografijos
Merkinės centrinė dalis 1944 m. liepą. Fotografija iš JAV Nacionalinio archyvo (NARA)
Istorinę Merkinės miestelio kartografiją neseniai papildė naujos, iki šiol nežinomos 1944 m. aerofotografijos, kurias Antrojo pasaulinio karo metais padarė to meto Vokietijos karinės oro pajėgos - Luftwaffe. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas, bendradarbiaudami su Klaipėdos universitetu ir Kultūros paveldo departamentu, 2015 m. vykdė projektą „Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos teritorijos aerofotonuotraukų identifikavimas, skaitmeninimas JAV nacionaliniame archyve ir jų sklaida“, kurį finansavo Lietuvos kultūros rėmimo fondas.
2015 m. Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) darbuotojai JAV Nacionaliniame archyve (NARA) atrinko ir nuskenavo 213 Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos skrydžių maršrutų, kurie 1941–1945 m. buvo atlikti virš dabartinės Lietuvos teritorijos. NARA nuskenuotų aerofotografijų skaitmeninių kopijų pagrindu LCVA buvo sudaryta archyvinė kolekcija Nr. 1800, kurią sudaro 17,5 tūkst. aerofotovaizdų. Iki šiol iš turimų fotografijų tik dalis jų yra lokalizuota. Toks didelis aerofotografijų skaičius be abejonės bus vienas iš svarbiausių tyrinėjant Lietuvos gamtinę, urbanistinę būklę XX a. I pusėje bei viena svarbiausių tyrinėjant II pasaulinio karo veiksmus dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Merkinės miestelio bei apylinkės aerofotografijos aptiktos prie skrydžio, kurio identifikacinis numeris GX 12155. Pagal nuo pastatų, bei medžių krentamo šešėlio kampą galima teigti, jog fotografijos darytos antroje dienos pusėje, prie skrydžio aprašo nurodoma, jog fotografija daryta 1944 m. Liepos 27 d. Miestelis tuo metu jau keletą savaičių buvo užimtas sovietinės armijos.
Karo nuostoliai
Iš fotografijų matyti, jog visas Merkinės centras karo metais buvo visiškai sunaikintas, miestelis patyrė du bombardavimus 1941 m. ir 1944 m. Ko nepadarė vokiečių aviacija, pribaigė sovietų oro pajėgos. Miestelio centrinėje aikštėje beveik neliko sveiko pastato, tačiau vis dar stovėjo sprogimų gerokai apgadinta cerkvė. Pasakojama, kad 1941 m. birželio mėn. bombardavimo metu bomba išmušė didelę duobę pačioje aikštėje. Sprogimo metu, šalia buvęs automobilis nuo smūgio bangos atsidūrė ant Vazos name buvusio šoninio balkono. Ši duobė jau 1944 m. buvo užlyginta. Iš visų miestelio centrinės dalies pastatų sveiki liko buvusi Talmud-Toros mokykla, medinė Beit Midrasho sinagoga, kuri buvo nugriauta pokario metais, taip pat iki šiol išlikęs medinis gyvenamasis pastatas prie Seinų g. bei kitas mūrinis pastatas, vėliau pasitarnavęs kaip NKVD būstinė, šiandien priklausantis Merkinės krašto muziejui. Vazos namas I respublikos laikais tarnavęs, kaip mokykla, valsčiaus savivaldybės pastatas, nors ir buvo sudegintas 1941 m. bombardavimo metu, tačiau jau vokiečių okupacijos metais buvo tvarkomas. Šio pastato to meto projektiniai tvarkybos pasiūlymai, taip pat saugomi LCVA. Sėkmingai aviacijos naikinimus atlaikė parapinė bažnyčia, tačiau dar 1941 m. bombardavimo metu, taip pat tik per plauką nebuvo sudeginta. Merkinės tiltas atsitraukiant vokiečiams buvo taip pat susprogdintas, virš Nemuno teliko tik sveiki senieji tilto taurai. Juliaus Kvaraciejaus atsiminimuose rašoma, jog tiltą susprogdino atsitraukiantys vokiečiai, o sprogimo metu tilto nuolaužos nuskriejo net už dviejų kilometrų. Miestelio centrinėje dalyje, Vilniaus g. , Gardino g., Bakšio g. Bingelių (dab. K. Jagmino g.) visur buvo matyti tik karo suniokotų mūrinių pastatų liekanos bei medinių pastatų degėsiai. Gyventojų pasakojimuose iki šiol gyvi liudijimai, jog 1944 m. naktinio bombardavimo metu esant net toli nuo miestelio buvo matyti siaubą kelianti ugnies pašvaistė. Šie naikinimai ištrynė iš miestelio urbanistikos didžiąją dalį vizualios istorijos. Tenka apgailestauti, tačiau beveik nei vienas iš sudegusių mūrinių pastatų buvusių Merkinės centre nesulaukė tvarkybos darbų, beveik visų pastatų liekanos buvo sulygintos su žeme. Dar 1941 m. nacių okupacijos metais sunaikinus miestelio žydų bendruomenę, kuri sudarė didžiąją dalį miestelio gyventojų, pokariu Merkinė be gyventojų tapo tuščia dykra su vietomis, tik atsitiktinumo dėka išlikusiais keliais sveikais pastatais.
Urbanistiniu požiūriu karo pasekmės jaučiamos iki šiol, miestelio centre, aplink aikštės perimetrą vis dar yra daug atvirų erdvių, kurios dar iki II pasaulinio karo buvo užstatytos šimtmečius. Sovietiniais metais statyti tipinio projekto, architektūrinės tradicijos neatitinkantys pastatai miestelio vaizdą žymiai sužalojo. Iš prieškario miestelio centro vaizdo, kuriame būta įvairių laikotarpių medinių bei mūrinių pastatų, daugybė įvairių kratuvių, kitų įstaigų liko tik atsiminimai bei fotografijos leidžiančios tiksliai pažvelgti į prieškario Merkinę.
Merkinės centrinė dalis 1941 m.
Pakitęs kraštovaizdis
Žvelgiant į aerofotografijoje matomas Merkinės miestelio apylinkes matyti skirtinga ir sunkiai šiandien atpažįstama gamtinė aplinka. Šiandien miškais garsėjantis kraštas dar prieš II pasaulinį karą tuo pasigirti tikrai negalėjo. Bene esminis ir iškirtinis miestelio akcentas buvo Kuršių neriją primenantys smėlynai, kurie šiose vietose istoriniuose šaltiniuose minimi jau nuo XVII a. Audrų metu pustomas smėlis nebuvo naujiena šio miestelio gyventojams. Šiomis dienos šie smėlynai užsodinti medžiais ir jau tapę natūraliai suvokiama miško erdve. Be amžininkų mažai kas atspėtų, jog ten kur dabar stovi Merkinės apžvalgos bokštas dar prieš II pasaulinį karą buvo vien tik pustomas šviesus smėlis. Medžių beveik nebuvo ne tik šiose smėlingose vietovėse, bet ir Straujos upės slėnyje, Užnemunės teritorijoje. Ten kur auga miškai būta šienaujamų pievų. Dabar miške, ten kur buvo nužudyti Merkinės miestelio žydai, tuomet tik buvo šio miško užuomazgos. Aerofotografijoje matosi Holokausto aukų kapavietė, matyti užkastų duobių žymės.
Nemuno ir Merkio santaka, taip pat buvo kitokia nei šiomis dienomis. Šalia tilto esanti sala tik buvo pradėjusi formuotis. Nemunas jau nuo XIX a. buvo pradėjęs graužti dešinyjį krantą šalia santakos su Merkio upe, taip upė šioje vietoje pasidarė itin plati ir sekli, dėl ko ir atsirado ši sala. Prie Straujos upės esanti sala, kuri šiandien matoma nuo apžvalgos bokšto, taip pat buvo besiformavimo procese, šioje vietoje dar pokariu buvo keturios skirtingos potvynių metu užliejamos salos.
Be gamtinių akcentų taip pat galima atpažinti išnykusius kitus kultūrinio kraštovaizdžio akcentus, kaip keliai, sodybos, vandens malūnai. Žinomose aerofotografijose matyti Merkinės miestelio prie piliakalnio, Zakavolių kaimo bei prie Subartonių kelio buvusių vandens malūnų situacija. Iš šių malūnų taip pat tik teliko pėdsakai.
Svarba
Šių aptiktų fotografijų platesnė analizė vis dar laukia ateityje, taip pat neatmestina galimybė, jog jų buvo padaryta ir daugiau, tiek karo metais, tiek jau sovietams pokariu rengiant karinius vietovės planus. Šios fotografijos unikalios, leidžiančios tiesiogiai pažvelgti į Merkinės miestelio praeities raidą, gamtinę situaciją. Ši medžiaga pasitarnaus tolimesniems istoriniams, gamtiniams vietovės tyrimams. Tai dar vienas žingsnelis papildant gausius Merkinės istorijos šaltinių duomenis leisiantis tiksliai pažvelgti į šios vietovės turtingą praeitį.
© Žygimantas Buržinskas
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------