1945 m. Gruodžio 15 d.
Jau buvau pasiruošęs vykti pas A. apygardos vadą pulkininką Kazimieraitį į bunkerį, kuriame jį ir jo štabo pareigūnus laikinai apgyvendinau. Kaip tik tuo metu prie manęs priėjo mūsų šeimininko sūnus su maldaknyge rankoje. Jis pasakė, kad maldaknygę pačiupęs nuo Merkio upės pakraščiu plaukusio ižo gabalo. Maldaknygė „Šaltinis" buvusi atversta ir dar nespėjusi peršlapti. Beje, atverstajame puslapyje buvusi štai tokia malda: „Nugręžkite savo akis į dangų ir melskitės už mane, nes mano siela apleido mano kūną. .."
Pamanėme, kad kas nors, matyt, apsivertė su valtimi, kai kėlėsi per Merkį. Kadangi buvo šiokiadienis, tai nusistebėjome, kad nelaimingasis turėjo maldaknygę.
Vos spėjau pasidalyti įspūdžiais su Kazimieraičiu, kai prie bunkerio durelių išgirdome žingsnius. Netikėtai atvyko mano adjutantas Gegutis. Jis pranešė liūdną naujieną : Povočių kaime, poilsio metu netikėtai priešo užklupti, žuvo Marcinkonių bataliono vadas Šernas (leitenantas Kondrotas) su dviem kovos draugais. Jie laikėsi iki paskutinio šovinio, o paskui metėsi į sraunųjį Merkį. Spaudą ir visa kita, ką su savimi turėjo, taip pat sumetė Merkin. Tik dabar mums paaiškėjo, kam ta Merkiu plaukusi maldaknygė priklausė...
Įgyvendintas projektas
Merkinė ilgus
amžius būdama strateginių kelių kryžkelėje, įsikūrusi prie Merkio
ir Nemuno upių, ilgus šimtmečius buvo bene svarbiausio upinio uosto
vieta Nemune tarp Kauno ir Gardino miestų. Tą liudija gausūs
rašytiniai šaltiniai, užsimenantys apie pro Merkinę plukdomą
druską, čia stovėjusius upinio uosto sandėlius, smukles. XVII a.
miesto aktuose galima aptikti liudijimus, jog miesto gyventojai
laivais pasiekdavo net ir Karaliaučių. Taip pat ypač vertingi visai
upinės laivybos istorijai archeologinių tyrimų duomenys – 2001 m.
Merkinėje archeologai aptikto ir į krantą ištraukė XVIII a.
statytos vytinės liekanas, taip pat nustatyta upinio uosto vieta.
Sumenkus laivybai Nemunu, dingo ir atsiminimai apie kadaise
klestėjusį Merkinės uostą, čia besišvartuojančius didelius upinius
prekybinius laivus.
Įgyvendintas projektas
A. Černiausko nuotr.
Tautiška giesmė aplink pasaulį
Adolfo Ramanasko-Vanago kovų keliais
Adolfo Ramanasko-Vanago kovų keliais
Birželio 15-ą dieną, nepaisydami alinančių karščių, per du šimtus žygeivių iš visos Lietuvos rinkosi į Merkinę, iš kur žygiavo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago Laisvės kovų keliais. Išbandyti naujai sukurtą maršrutą Lietuvos istorijos mylėtojus pakvietė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru ir Merkinės krašto muziejumi.
Po Šv. Mišių, kurias aukojo Merkinės dekanas kunigas dr. Robertas Rumšas, žygeiviai rinkosi į Merkinės kryžių kalnelį, didžiausią memorialą Dainavos apygardos partizanams. Šis sukurtas sovietmečiu įrengtame stadione, kur kare po karo žvyrduobėse slapta buvo užkasti Dainavos krašto partizanai – Vanago bendražygiai.
Merkinėje įrengti stendai
Vasario 16-osios fondas skyrė finansavimą
