Karaliaus sugrįžimas
Perlojos istorijos muziejaus draugų klubo veikla
Sušvitus
pavasario saulei žmonės pasklido po laukus, tad į muziejuje
balandžio 21 d. ciklo „Mums rūpi Perlojos istorija“ surengtą
trečiąją diskusiją susirinko visai nedaug perlojiškių. Istorikė
Ernesta Keinienė kalbėjo tema „Kur ilsisi Anapilin išėjusieji
perlojiškiai?“ Nauja, jaunos perlojiškės pirmą kartą tyrinėta
Perlojos kapinių istorija.
Pradėdama renginį šių eilučių autorė juokais apgailestavo, kad šviečia saulė, o ne pila lietus, nes klausytojų būtų buvę kur kas gausiau. Ernesta Keinienė visiems susirinkusiems gerai pažįstama perlojiškė, todėl labai džiugu, kad ji neaplenkė savo gimtojo Perlojos miestelio ir ėmėsi tyrinėti dar moksliniu požiūriu nenagrinėtą Perlojos kapinių istoriją.
Aplankykite Perloją
KVIETIMAS VARĖNOS ŠV. ĮSTAIGOMS
Perlojos Respublikos 100-ečio proga maloniai kviečiame apsilankyti Perlojoje
2018 - ieji ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ečio jubiliejus. 100 metų sukaktį švenčia ir 1918 m. lapkričio mėn. susikūrusi Perlojos Respublika. Perlojos Respublika į Lietuvos istoriją įėjo kaip išskirtinis 1918-1923 m. veikęs darinys, susikūręs vietos gyventojų iniciatyva, siekiant apginti Perloją nuo plėšikaujančių kaizerinės Vokietijos besitraukiančių kareivių, puldinėjančių lenkų, bolševikų ir kitokių nedraugiškų jėgų. Respublika turėjo savo prezidentą, teismą, policiją, kariuomenę. Apie ją daug rašė tarpukario Lietuvos spaudoje, o ir šiandien vietos gyventojai su meile didžiuojasi romantiška praeities istorija.
Šia proga, gegužės 15-31 d. maloniai kviečiame Varėnos rajono mokyklas organizuoti mokinių ir mokytojų keliones į Perloją, Perlojos istorijos muziejų, kur sužinosite kuo garsi Perlojos Respublika, kas jos kūrėjai, kokias paslaptis slepia Perlojos bažnyčia ir bene įspūdingiausias Lietuvoje paminklas Vytautui Didžiajam.
Aptiktos II pasaulinio karo Merkinės aerofotografijos
Istorinę Merkinės miestelio kartografiją neseniai papildė naujos, iki šiol nežinomos 1944 m. aerofotografijos, kurias Antrojo pasaulinio karo metais padarė to meto Vokietijos karinės oro pajėgos - Luftwaffe. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas, bendradarbiaudami su Klaipėdos universitetu ir Kultūros paveldo departamentu, 2015 m. vykdė projektą „Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos teritorijos aerofotonuotraukų identifikavimas, skaitmeninimas JAV nacionaliniame archyve ir jų sklaida“, kurį finansavo Lietuvos kultūros rėmimo fondas.
Gautas finansavimas projektui
Perlojos viešas reikalas
Kovo 10 dieną, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, Perlojos istorijos muziejuje vyko renginys „Perlojos Respublika – mitas?“ Šia tema pranešimą skaitė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Perlojos istorijos muziejaus draugų klubo narys, perlojiškis Sigitas Lūžys.
Kartu su muziejaus draugų klubu pradėtos diskusijos „Mums rūpi Perlojos istorija“ cikliškai keliauja Perlojos istorijos takais. Ankstesniame renginyje padiskutavę apie jaunystę kuriant Perlojos Respubliką, šįkart jau pats temos pavadinimas kėlė intrigą, žadino smalsumą. Ką šiuo klausimu būtų galima pasakyti. Kadangi šią temą Sigitas Lūžys jau buvo išdėstęs tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Latvijoje, šįkart buvo svarbu pristatyti sukauptas mintis perlojiškiams. Pranešime remtasi surinkta ir išanalizuota tarpukario Lietuvos spaudoje aptikta informacija apie Perlojos Respubliką.
Neeilinė Vanago asmenybė
Minime partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago metus
Mintys skiriamos Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms
Prieš 100 metų – 1918 m. kovo 6 d. gimė legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. LR Seimas dar 2017 m. pabaigoje 2018-uosius paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Visoje Lietuvoje ta proga vyksta ir vyks įvairūs renginiai, minėjimai, žygiai, diskusijos...
Padidėjęs susidomėjimas Vanago asmenybe ir gyvenimu – vienas geriausių dalykų, kurie galėjo nutikti Lietuvai 2018-aisiais, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Kodėl? Pripažinkime, tai puiki proga apmąstyti ne tik Pirmosios Respublikos laiką (1918-1940), bet ir jos skaudų likimą, paženklintą tūkstančių taurių lietuvių krauju, kurie priešinosi tam, ką Vanagas vadino visos „civilizacijos gėda”. Ta gėda Lietuvoje užtruko net 50 metų. Kaip agresyvi invazinė liga, su kuria lietuviai kovojo drastiškom priemonėm 1945-1953 m., vėliau kitais būdais, prisilaikydami lovos režimo... Civilizacijos gėda, pakeitusi rūbą, bet ne sielą, šiandien užėmusi dalį Ukrainos, naikina Sirijos miestus, terorizuoja pasaulį branduoliniu ginklu, kišasi į suverenių valstybių rinkimus, papirkinėja Vakarų politikus, mulkina ir plauna smegenis savo ir kitų šalių gyventojams per žiniasklaidos priemones... Kas ta šalis?
Merkinės žiemos vaizdai
Romo Žmuidzinavičiaus paroda – dovana Perlojai
Perlojos istorijos muziejus kartus su muziejaus draugų klubu į Perloją priviliojo Lietuvoje ir už jos ribų žinomą menininką. Įspūdingą parodą surengęs dailininkas Romas Žmuidzinavičius gimė Varėnoje. Jo pasakojimu, vaikystę praleidęs Žiūruose, į Perloją, Burokaraistėlę su draugais ėjęs į šokius, todėl gražių prisiminimų vedinas ir surengė šią parodą. Žaismingos, šviesios spalvos – galbūt Dzūkijos auksinių smilčių, pievų ir miškų, įsišaknijusių į kūrėjo širdį rezultatas. Daugiasluoksnė, savita R. Žmuidzinavičiaus tapybos technika, jo paveikslai išsiskiria spalvų intensyvumu, nuotaikos kaita, žaismingumu ir gelme. Pasaulį – miestus, žmones – paveiksluose laimina ir globoja angelai.
Dailininkas anksti pamėgęs piešti, mokėsi Vilniaus dailės mokykloje, vėliau Maskvos dailės universitete, kur buvo profesorių Augustino Savicko ir Sofijos Veiverytės mokinys. Ir jau nuo 1978 m. rengia įvairias parodas, dalyvauja pleneruose. Menininkas dirbo ir restauratoriumi. Jis yra restauravęs Šv. Jonų bažnyčią, Verkių rūmus ir kt. Jam sutektas meno kūrėjo statusas.
Perlojiškius ypač domino klausimas, gal Romas Žmuidzinavičius esąs garsiojo dailininko Antano Žmuidzinavičiaus giminaitis. Ir iš tiesų yra, tik labai tolimas. Tačiau menininkas sako, kad net ir genijaus genai nepadės, jei pats neįdėsi pastangų, darbo. Nemėgstantis daug kalbėti, dailininkas pabrėžia, jog už jį geriausiai kalba paveikslai. O jo darbai iškalbingi, jo tapybą mėgsta ne tik lietuviai, paveikslai pasklidę po įvairias pasaulio šalis, kolekcininkai iš JAV, Švedijos, Belgijos ir kt. valstybių yra įsigiję Romo Žmuidzinavičiaus darbų.
Šio dailininko paroda Perlojos istorijos muziejuje bus eksponuoja tik mėnesį, todėl verta suskubti apžiūrėti gyvai meno kūrinius. O užsukę į muziejų galės pasidomėti ir tarpukario Lietuvos 1923 m. išleista gyventojų statistikos knyga, pasidomėti prof. K. Pakšto „Lietuvos ribų problema“, kultūros žurnalų ar pasidomėti, kaip tos Lietuvos laikais buvo sprendžiami prekybos alkoholiu klausimai.
Marija Lūžytė
Įgyvendintas projektas
