ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS SKIRTAS MERKINĖS BAŽNYČIOS RAIDAI

Merkinės krašto muziejus įgyvendino projektą "Merkinės parapinės bažnyčios raidos etapų ir Jėzuitų vienuolyno komplekso 3d rekonstrukcija". Projekto rėmėjas Kultūros paveldo departamentas. Rekonstrukcijų autorius - Žygimantas Buržinskas.

• Visos rekonstrukcijos 
  

PARODA LR SEIME

XX A. IV DEŠIMTMEČIO MERKINĖ REKONSTRUKCIJOSE

Merkinės krašto muziejus įpusėjo įgyvendinti projektą „Merkinės miestelio centrinės aikštės XX a. pr. užstatymo 3D rekonstrukcija ir maketo gamyba". Šiuo projektu, remiantis senosiomis fotografijomis, siekiama atkurti XX a. IV dešimtmečio Merkinės miestelio (štetlo) centrinės aikštės visuminį vaizdą. Antrojo pasaulinio karo metais didžioji dalis rekonstrukcijose matomų pastatų buvo sunaikinti vokiečių ir sovietų aviacijos. Tie, kurių išliko fragmentai - visiškai nugriauti sovietinės okupacijos metais. Rekonstrukcijų autorius - Žygimantas Buržinskas. Projekto rėmėjas - Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos r. sav. administracija. Projektą įgyvendina Merkinės krašto muziejus.

KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ MERKINĖS AIKŠTĖS PERTVARKYMO TEMA REZULTATAI

Dalinamės prieš savaitę įvykusių kūrybinių dirbtuvių Merkinės aikštės pertvarkymo tema tarpiniais rezultatais, kurie sudaro sąlygas platesnei diskusijai dėl miestelio ateities darbų. Apie pačias dirbtuves artimiausiu metu mintimis dalinsimės rajoninėje spaudoje. Šiuo kart norisi padėkoti dirbtuvių dalyviams, pagrindiniam organizatoriui - VDA Architektūros katedros profesoriui architektui Tomui Grunskiui (apgynęs disertaciją apie viešąsias miesto erdves), jo komandai, muziejaus darbuotojams, visiems, kurie dalyvavo ir prisidėjo. Kartu dalinamės merkiniškio Mindaugo Lapelės mintimis apie įvykusį gražų renginį: „Miestas sugrįžta į Merkinę. Rugsėjo 9-ąją laisvalaikio ir pramogų centre, kur buvo pristatomos architektūros kūrybinėse dirbtuvėse sukurtos Merkinės centro sutvarkymo vizijos, daug kartų skambėjo žodis miestas, miestelis, miestelėnai. Kažkurią akimirką aš tiesiog pajutau, kad visas šitas vyksmas yra vienas ryškiausių ženklų, kad tarybinio ūkio gyvenvietė vėl tampa miestu, kad atsiranda noras, o kartu ir galimybės atkurti miestelio gyvenimo būdą ir dvasią, kurią į kapus nusinešė 1941 metais rugsėjo 10 dieną sušaudyti miestelio žydai. Gal ir nėra paprastas sutapimas, kad tos datos greta".

Su rotuše. Vizija Merkinei. Aut. Kęstutis Kauzonas, Mikas Kauzonas, Justė Stefanovič

Visos Vizualizacijos

ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ: 1918-1928-2018

Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas

Rugpjūčio 18 d. pavakarę po šv. mišių Merkinės miestelio gyventojai ir svečiai rinkosi prie istorinio namo, žinomo „Vazos namo“ vardu. Šis pastatas daugumos sąmonėje įsitvirtinęs kaip karaliaus mirties vieta, tačiau retas kuris žino, kad tarpukariu tai buvo Vidurinės mokyklos ir Merkinės valsčiaus pastatas - svarbiausias pastatas Merkinėje 1918-1940 m. laikotarpiu. Tad tai buvo ne tik švietimo centras, bet čia buvo tvarkomi miestelio ir valsčiaus reikalai, minimos įvairios sukaktys, rengiami kultūriniai renginiai. Būtent iš šio pastato balkono visą tarpukario metą buvo sakomos iškilmingos kalbos, įvairių švenčių proga sveikinami merkiniškiai...

 

Atkurtą lentą šventina Merkinės klebonas Robertas Rumšas. A. Černiausko nuotr.

Skaityti toliau »

Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę

Rytoj / šeštadienį miestelio šventės pradžia. Po šventų mišių 18 val. 30 min. kviečiame kartu atidengti lentą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, atkurtą pagal 1928 m. lentos pavyzdį. Lenta bus atidengta ant istorinio Vazos namo, prie centrinės aikštės, Bakšio ir Seinų g. sandūroje. Po ceremonijos 19.00 val.- Kauno valstybinio choro (vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) koncertas Merkinės kultūros centre ir Merkinės mstl. bendruomenės apdovanojimai: „Šimtmečio sodyba“, „Metų projektas“, ,„Metų žmogus“, „Metų užeivis“, „Bendruomeniškiausia įstaiga“.

MERKINĖS MIESTELIO AIKŠTĖS PERTVARKOS VIZIJŲ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

Registracija

Dirbtuvių rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba

Vytauto Baublio darbų paroda Perlojoje

Perlojos R-os šimtmečiui skirti renginiai

Anonsas

Anonsas

Kviečiame prisijungti prie akcijos ir pagerbti sovietinio teroro aukas

Karaliaus sugrįžimas

Pirmoji muziejaus Iniciatyva „Kartu galime daugiau" pasiekė kulminacinį tašką. Vakar, minėdami Vladislovo Vazos 370-ąsias mirties metines, muziejuje atidengėme paminklą Abiejų Tautų Respublikos valdovui Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vladislovui Vazai, kurio valdymo laikai Lietuvos istoriografijoje įvardijami „Aukso amžiumi". Dėkojame visiems atvykusiems pagerbti karaliaus atminimo. Ypatingą padėką reiškiame paminklo autoriui - skulptoriui Daliui Drėgvai, „Barokas Lietuvai“ muzikinės programos atlikėjams Norai Petročenko, Romai Jaraminaitei, Robertui Bliškevičiui, Vitalijui Neugasimovui, Merkinės klebonui dr. Robertui Rumšui. Renginyje dalyvavo ir valdovo atminimą aukščiausiu lygiu pagerbė Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Varėnos r. sav. meras Algis Kašėta, paminklo idėjos rėmėjai, kiti garbūs svečiai. Husaro drabužiais pasipuošęs renginį papuošė senosios karybos žinovas Rolandas Prušinskas. Dėkojame visiems prisidėjusiems prie iniciatyvos, atsiprašome, jeigu kažko nepaminėjome. Renginio partneriai: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija (čia atidaryta Daliaus Drėgvos paroda), Merkinės kultūros centras (ačiū užįspūdingą apšvietimą bažnyčioje ir malonų priėmimą pabendravimui prie arbatos puodelio). Renginį iš dalies rėmė Varėnos r. savivaldybės administracija, muzikinę programą dovanojo Angelė Kvaraciejienė. Ačiū Mindaugas Lapelė už Lenkijos Respubikos ambasadorės kalbos vertimą iš lenkų kalbos. Viliamės, kad tai ne paskutinis darbas, kurį kartu nuveiksime Merkinės labui. Gražios Sekminių šventės. Algimanto Černiausko nuotrauka

KARALIAUS SUGRĮŽIMAS

Perlojos istorijos muziejaus draugų klubo veikla

Sušvitus pavasario saulei žmonės pasklido po laukus, tad į muziejuje balandžio 21 d. ciklo „Mums rūpi Perlojos istorija“ surengtą trečiąją diskusiją susirinko visai nedaug perlojiškių. Istorikė Ernesta Keinienė kalbėjo tema „Kur ilsisi Anapilin išėjusieji perlojiškiai?“ Nauja, jaunos perlojiškės pirmą kartą tyrinėta Perlojos kapinių istorija.

Pradėdama renginį šių eilučių autorė juokais apgailestavo, kad šviečia saulė, o ne pila lietus, nes klausytojų būtų buvę kur kas gausiau. Ernesta Keinienė visiems susirinkusiems gerai pažįstama perlojiškė, todėl labai džiugu, kad ji neaplenkė savo gimtojo Perlojos miestelio ir ėmėsi tyrinėti dar moksliniu požiūriu nenagrinėtą Perlojos kapinių istoriją.

Skaityti toliau »

Aplankykite Perloją

KVIETIMAS VARĖNOS ŠV. ĮSTAIGOMS

Perlojos Respublikos 100-ečio proga maloniai kviečiame apsilankyti Perlojoje

2018 - ieji ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ečio jubiliejus. 100 metų sukaktį švenčia ir 1918 m. lapkričio mėn. susikūrusi Perlojos Respublika. Perlojos Respublika į Lietuvos istoriją įėjo kaip išskirtinis 1918-1923 m. veikęs darinys, susikūręs vietos gyventojų iniciatyva, siekiant apginti Perloją nuo plėšikaujančių kaizerinės Vokietijos besitraukiančių kareivių, puldinėjančių lenkų, bolševikų ir kitokių nedraugiškų jėgų. Respublika turėjo savo prezidentą, teismą, policiją, kariuomenę. Apie ją daug rašė tarpukario Lietuvos spaudoje, o ir šiandien vietos gyventojai su meile didžiuojasi romantiška praeities istorija.

Šia proga, gegužės 15-31 d. maloniai kviečiame Varėnos rajono mokyklas organizuoti mokinių ir mokytojų keliones į Perloją, Perlojos istorijos muziejų, kur sužinosite kuo garsi Perlojos Respublika, kas jos kūrėjai, kokias paslaptis slepia Perlojos bažnyčia ir bene įspūdingiausias Lietuvoje paminklas Vytautui Didžiajam.

Skaityti toliau »

Aptiktos II pasaulinio karo Merkinės aerofotografijos

Merkinės centrinė dalis 1944 m. liepą. Fotografija iš JAV Nacionalinio archyvo (NARA)

Istorinę Merkinės miestelio kartografiją neseniai papildė naujos, iki šiol nežinomos 1944 m. aerofotografijos, kurias Antrojo pasaulinio karo metais padarė to meto Vokietijos karinės oro pajėgos - Luftwaffe. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas, bendradarbiaudami su Klaipėdos universitetu ir Kultūros paveldo departamentu, 2015 m. vykdė projektą „Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos teritorijos aerofotonuotraukų identifikavimas, skaitmeninimas JAV nacionaliniame archyve ir jų sklaida“, kurį finansavo Lietuvos kultūros rėmimo fondas.

Skaityti toliau »

Gautas finansavimas projektui

Perlojos viešas reikalas

Kovo 10 dieną, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, Perlojos istorijos muziejuje vyko renginys „Perlojos Respublika – mitas?“ Šia tema pranešimą skaitė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Perlojos istorijos muziejaus draugų klubo narys, perlojiškis Sigitas Lūžys.

Kartu su muziejaus draugų klubu pradėtos diskusijos „Mums rūpi Perlojos istorija“ cikliškai keliauja Perlojos istorijos takais. Ankstesniame renginyje padiskutavę apie jaunystę kuriant Perlojos Respubliką, šįkart jau pats temos pavadinimas kėlė intrigą, žadino smalsumą. Ką šiuo klausimu būtų galima pasakyti. Kadangi šią temą Sigitas Lūžys jau buvo išdėstęs tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Latvijoje, šįkart buvo svarbu pristatyti sukauptas mintis perlojiškiams. Pranešime remtasi surinkta ir išanalizuota tarpukario Lietuvos spaudoje aptikta informacija apie Perlojos Respubliką.

Skaityti toliau »

Neeilinė Vanago asmenybė

Minime partizanų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago metus

Mintys skiriamos Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms 

Prieš 100 metų – 1918 m. kovo 6 d. gimė legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. LR Seimas dar 2017 m. pabaigoje 2018-uosius paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago metais. Visoje Lietuvoje ta proga vyksta ir vyks įvairūs renginiai, minėjimai, žygiai, diskusijos...

Padidėjęs susidomėjimas Vanago asmenybe ir gyvenimu – vienas geriausių dalykų, kurie galėjo nutikti Lietuvai 2018-aisiais, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Kodėl? Pripažinkime, tai puiki proga apmąstyti ne tik Pirmosios Respublikos laiką (1918-1940), bet ir jos skaudų likimą, paženklintą tūkstančių taurių lietuvių krauju, kurie priešinosi tam, ką Vanagas vadino visos „civilizacijos gėda”. Ta gėda Lietuvoje užtruko net 50 metų. Kaip agresyvi invazinė liga, su kuria lietuviai kovojo drastiškom priemonėm 1945-1953 m., vėliau kitais būdais, prisilaikydami lovos režimo... Civilizacijos gėda, pakeitusi rūbą, bet ne sielą, šiandien užėmusi dalį Ukrainos, naikina Sirijos miestus, terorizuoja pasaulį branduoliniu ginklu, kišasi į suverenių valstybių rinkimus, papirkinėja Vakarų politikus, mulkina ir plauna smegenis savo ir kitų šalių gyventojams per žiniasklaidos priemones... Kas ta šalis?

Skaityti toliau »