Nuo XVII a. pr. Merkinėje veikė dominikonų konventas. 1676 m. Vilniaus vaivada ir Merkinės seniūnas Mykolas Kazimieras Pacas į Merkinę pakviečia jėzuitų vienuolius. Įkurta misija, o nuo XVIII a. vid. pastatoma rezidencija su Šv. Kryžiaus bažnyčia.  Kad apsirūpintu tuo, kas būtina, vienuolynuose turėjo būti vandens telkinys, dirbtuvės, vaistinė, kepykla, bitynas, daržai ir sodai. Sodams, kurie turėjo priminti prarastąjį rojų,  buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Neatsitiktinai bažnyčių ir vienuolynų dailėje: tiek architektūroje, tiek liturginių rūbų bei indų mene, apstu iš augalijos pasaulio perkelto grožio.

Pirmoje edukacijos dalyje susipažinsime su muziejaus ekspozicija, keliausim po Merkinės miestelį, sustodami buvusių vienuolynų ir bažnyčių vietose. Išgirsite pasakojimą apie vienuolynus ir jų sodus. Užsiėmimą tęsime atlikdami kūrybinę užduotį – kiekvienas dalyvis nupieš įsivaizduojamo vienuolyno sodo fragmentą. Vėliau sudėsime visų dalyvių darbus į vieną didžiulį paveikslą. 

Edukacinis užsiėmimas moksleiviams  - asmeniui 4 eur

Gardino bernardinų vienuolyno, Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios ir vienuolynui priklausančio sklypo bei jame esančių ūkinių pastatų plano fragmentas su pažymėtu sodu. Vilniaus universiteto biblioteka

Merkinės rotušė - miesto tarybos namai, pagrindinė miesto savivaldos įstaiga pastatyta XVI a., patogiausiai pasiekiamoje vietoje, miesto aikštės centre.  Greta rotušės aikštėje būdavo rengiami savaitiniai turgūs ir kelis kartus per metus – mugės, kurių metu buvo skelbiami magistrato priimti sprendimai. Pastatas būdavo nuolat atnaujinamas, atkuriamas po miestą siaubusių gaisrų ir įvairaus masto karinių veiksmų. Galutinai miestas savivaldos teises prarado žlugus Abiejų Tautų Respublikai. Nuo 1858 m. rotušės pastate įsikuria stačiatikių cerkvė. Carinės Rusijos valdininkų netenkino rotušės patalpos, kurios visiškai nebuvo pritaikytos maldos namams ir 1887 m. pastatas nugriaunamas. Senosios rotušės vietoje atsiranda tipinio projekto cerkvė. Architektūriniu, urbanistiniu ir istoriniu požiūriu, rotušės sunaikinimas ir cerkvės architektūra pakeitė miestelio centrinės dalies urbanistinį vaizdą ir leido įvykdyti tuo metu visame krašte veikusią politiką cerkvių statybos atžvilgiu. Cerkvė pakeitė šioje vietoje stovėjusį valstybingumą, miesto teisę ir jos raidą menantį statinį. Tuo pačiu 1830 m. dėl pagalbos sukilėliams buvo uždarytas vienas seniausių LDK, XVII a. pr. įkurtas dominikonų vienuolynas, nugriauti buvusios jėzuitų rezidencijos pastatai.

Pirmoje edukacijos dalyje susipažinsime su muziejaus ekspozicija, apžiūrėsime Merkinės apylinkėse aptiktus unikalius archeologinius ir istorinius radinius, menančius miesto augimą, klestėjimą ir negandas. Aptarsime ko siekė carinė valdžia griaudama vienuolynus ir bažnyčias, valstybingumą menančius objektus, kokią reikšmę  architektūra turi kultūrinio identiteto suvokimui. Edukaciją tęsime atlikdami praktinę užduotį - dalyviai gaus iliustruotą užduočių lapą, kuriame reikės palyginti vienuolyno, rotušės ir cerkvės statinių pavyzdžius.

Edukacinis užsiėmimas suaugusiems - asmeniui 6 eur

Edukacinis užsiėmimas moksleiviams ir studentams - asmeniui 4 eur