Adolfo Ramanasko-Vanago kovų keliais
Adolfo Ramanasko-Vanago kovų keliais
Birželio 15-ą dieną, nepaisydami alinančių karščių, per du šimtus žygeivių iš visos Lietuvos rinkosi į Merkinę, iš kur žygiavo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago Laisvės kovų keliais. Išbandyti naujai sukurtą maršrutą Lietuvos istorijos mylėtojus pakvietė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru ir Merkinės krašto muziejumi.
Po Šv. Mišių, kurias aukojo Merkinės dekanas kunigas dr. Robertas Rumšas, žygeiviai rinkosi į Merkinės kryžių kalnelį, didžiausią memorialą Dainavos apygardos partizanams. Šis sukurtas sovietmečiu įrengtame stadione, kur kare po karo žvyrduobėse slapta buvo užkasti Dainavos krašto partizanai – Vanago bendražygiai.
Žygio dalyvius pasveikinti atvyko Vanago bendražygis Juozas Jakavonos–Tigras (g. 1925 m.), Varėnos r. savivaldybės vicemeras Giedrius
Samulevičius, taip pat Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadas Darius Meilūnas su savo kariais. Žygio marštutą pristatė Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojas Algimantas Černiauskas.
Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariams atlikus tris salves Vanago ir jo bendražygių garbei bei Lietuvos valstybei,
žygeiviai sparčiu žingsniu patraukė į 22 km žygį. Maršrutas vinguriuoja per istorines vietas, kuriose buvo Vanago vadavietės, bendražygių bunkeriai, kur įvyko garsioji Vanago fotosesija su vanagėliais (Bingelių k.). Pusiaukelėje ateinama į Kasčiūnų kaimą – J. Jakavonio-Tigro sodybą, kurioje buvo suplanuota garsioji Merkinės puolimo operacija, įvykusi 1945 m. gruodžio 15 d. Šį kartą žygeivius Kasčiūnuose pasitiko J. Jakavonis-Tigras su dukra Angele, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono
kariai su kareiviška koše ir ginklų paroda. Partizaniškus ginklus čia demonstravo iš Balbieriškio atvykęs Linas Žvaliauskas. Po Tigro kalbos lietuvių liaudiens dainą nuostabiai atliko Vaicenavičiūtė Liucija. Menininkas Tadas Gutauskas Tigrui padovanojo savo tėvo Leonardo Gutausko paveikslą „Kasčiūnų dievo motiną". Toliau žygeivių maršrutas sukosi link Merkinės.
Aplink Merkinę esantys miškai ilgą laiką buvo Vanago veikimo teritorija. Kartais pamirštama, kad Vanagas buvo Merkinės bataliono vadas. 1945 m. rugpjūčio 1 d. Nedzingėje įvykusio pirmojo susitikimo tarp Juozo Vitkaus-Kazimieraičio
ir Vanago metu, Kazimieraitis jau buvo girdėjęs apie Vanago asmenybę, pasiūlė jam jungtis prie savo organizacijos, o Vanago kuopą pavadinti Merkinės batalionu. Apie bataliono aktyvumą partizanų vadas vėliau rašys:
„Apskritai Merkinės batalionas visuomet patirdavo daugiausia partizanų aukų. Čia daugiausia žūdavo, bet daugiausia ir naujų į partizanų gretas įstodavo. Galima tvirtinti,
kad šiame Dainavos šalies kraštelyje partizanų buvo gausiausia, palyginti net su visa Lietuva“. 1947 m. rugsėjo 25 d. Vanagui tapus Dainavos apygardos vadu, Merkinės batalionas
eilinių partizanų sprendimu pavadinamas Vanago grupe.
Maršrutas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago kovų keliais veda takais ir miško keliukais, per kaimus ir pamerkių pievomis. Žygio dalyviams paklysti neleidžia žygio žemėlapis, trasos nužymėjimas raudona granata, taip pat informaciniai stendai. Pėsčiųjų žygis baigiasi ant Merkinės piliakalnio, ant kurio ne vieną kartą buvo užkopęs ir Vanagas – partizanų vadas – iki paskutinės akimirkos išlikęs Mokytoju. Nuo čia atsiveria vaizdas į Lietuvą, už kurios laisvę kovėsi Lietuvos partizanai.
Didelė garbė eiti keliais tų, kurie nepabūgo sunkios savo dalios ir partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko žodžiais tariant,
„išturėjo galingą dvasinę stiprybę priešintis okpacijai“.
Žygio dalyviai susirinko iš visos Lietuvos: Širvintų, Vilniaus, Kauno, Alytaus, Merkinės, Marijampolės, Pakruojo, Šiaulių, Joniškio, Varėnos, Rietavo, Širvydų k., Elektrėnų, Kėdainių, Vilkaviškos, Nedzingės, Prienų, Panevėžio, Veliuonos. Daugiausia dalyvių atvyko iš Vilniaus ir Kauno. Laimingi sugrįžę ir išbandę naująjį maršrutą. Tarp jų ir penkiametis Juozukas. Legendinės Vanago fotosesijos vietoje nusifotogafavęs su partizanų uniformomis apsirengusiais muziejininkais, savo tėvams pasakė, kad partizanai karietomis nevažinėja ir savo kojytėmis įveikė per 17 žygio kilometrų.
Žygiavusių atsiliepimai patys geriausi. Marta K. po žygio rašė: „Visuomet smagu sudalyvauti žygyje, kuris veda pro gražiausias Lietuvos vietas. Dar smagiau, kuomet pats maršrutas turi istorinę vertę bei prasmę. Miško brolių praminti takai, jų atsiminimai bei didi auka verčia susimąstyti ir dar stipriau vertinti laisvės dovaną. Didelė padėka organizatoriams bei žygio bendrakeleiviams už vieningą žingsniavimą istorijos vingiais. Tai buvo vienas geriausių žygių, kuriuose teko sudalyvauti“.
Tie, kas nedalyvavote, žygį galite atlikti savarankiškai ar su gidu bet kuriuo metų laiku, bet
kokia proga ir bet kokiu oru. Daugiau informacijos apie maršrutą ir žygio žemėlapius bei diplomus galite įsigyti Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Lankytojų centruose, taip pat Merkinės krašto muziejuje.
Mindaugas Černiauskas