1930 m. Vytauto Didžiojo 500 mirties metinių proga visa Lietuva minėjo kunigaikščio Vytauto Didžiojo metus. Visoje Lietuvoje vyko iškilmingi minėjimai, pamaldomis pagerbiami jo žygiai ir nuopelnai tautai.
1930 m. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo komitetas, kurio garbės pirmininkas buvo prezidentas Antanas Smetona. Komiteto narių iniciatyva kilo sumanymas vežti per Lietuvą Vytauto Didžiojo paveikslą ir Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“. Šio sumanymo pagrindinė idėja – pagerbti Vytautą Didįjį ir dar kartą priminti Vilniaus krašto klausimą.
Žygis pradėtas Kaune 1930 m. liepos 15 dieną, minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines. Paveikslas ir knyga pabuvojo beveik visuose didesniuose Lietuvos miestuose, daugelyje miestelių ir rugsėjo 7 d. grįžo į Kauną. Raportų knyga buvo iškilmingai sutinkama kiekvienoje sustojimo vietoje. Knygoje pasirašė ir įstaigų, organizacijų, draugijų antspaudus sudėjo Vytauto Didžiojo komiteto skyrių, miestų, miestelių ir kaimų vietos valdžios, švietimo įstaigų, teismų, policijos nuovadų, bankų tarnautojai, kunigai, visuomeninių, politinių ir katalikiškų organizacijų, tautinių mažumų atstovai, šauliai, savanoriai, kariškiai, ugniagesiai bei kiti veikėjai. Baigusi savo kelionę per Lietuvą, knyga buvo saugoma Kauno karo muziejuje.
Sovietmečiu knyga buvo saugoma muziejuose Kaune ir Valstybiniame Kauno miesto archyve. 1963 m. Raportų knyga perduota Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir saugoma Lietuvos Prezidento Antano Smetonos fonde Nr. 1686.
Čia keliais žodžiais aprašykite galeriją.
LIT
