Vladislovo Vazos atminimo Merkinėje įamžinimas

Merkinės muziejus 2016 m. iniciavo paminklo Vladislovui IV Vazai Merkinėje sukūrimo projektą. Kodėl Merkinėje? 1648 m. gegužės 20-oji žinoma kaip karaliaus mirties diena. Mirties vieta - Merkinė. Karaliaus Vazos valdymo laikai LDK istorijoje tituluojami „Aukso amžiumi“, karaliaus ryšiai su Merkine taip pat buvo išskirtiniai. 2018 m. valdovo biustas atlietas.

• Medžiaga: bronza.
  
• Projekto kaina: 5000 eur su PVM.
  
• Biusto dydis: apie 0,6 x 0,6 m. 
  
• Skultūros vieta: Merkinės aikštė.
• Skulptorius: Dalius Dregva
  

Aukojusių sąrašas:

• UAB „Durga“ - 777 eur;
  
• Jūratė Skerniškytė - 50 eur;
  
• Darius Šavolskis - 200 eur;
  
• Fransuaza De Selery D'Alens - 50 eur;
  
• Abraham Gibor - 50 eur;
  
• Arvydas Pauliukas - 100 eur;
  
• Černiauskai - 100 eur;
  
• Volungevičiai - 20 eur;
  
• Algis Zabaras - 30 eur;
  
• Stasė Avižinienė - 20 eur;
  
• Algis Kašėta - 20 eur;
• Nacionalinė ekspedicija - 50 eur;
  
• Diana Varnaitė -50 eur;
  
• Arūnas Amšiejus - 30 eur;
• Artūras Vinkevičius - 50 eur;
  
• Tomas Šapalas - 50 eur;
• Arūnas Dulkys - 100 eur;
  
• Vida ir Gediminas Mieldažiai - 100 eur;
• Karolis Kulakauskas - 50 eur;
• Antantas Turauskas - 50 eur;
• Jonas Kugelis - 25 eur;
• Klemensas Petrus - 25 eur;
• Sandra Krištaponienė - 30 eur;
• Marius Zemenskas - 25 eur;
• Pautieniai - 50 eur;
• iš 2 proc. 2016 m. - 77,16 eur;
  
• Kęstutis Kauzonas - 300 eur;
• Romas Sadauskas - 50 eur;
• Ilya Goldovt - 50 eur;
  
• Vidmantas ir Vaida Jakavoniai - 50 eur;
• Asta Daironienė - 50 eur;
  
• Mindaugas Lapelė  - 100 eur.
• Iš 2 proc. 2017 m. - 180 eur.
• kiti - mažesnės sumos;

Ačiū prisidėjusiems!

• Viso surinkta: 5000 eur

Biusto aut. Dalius Dregva. Foto: © Stopkadras

Vladislovas IV Vaza 

Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius. Gimė 1595 m. birželio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos, mirė 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje. Lietuvos-Lenkijos valstybės valdovu tapo 1632 m. po tėvo Zigmanto mirties. 1610 m. penkiolikmetį Vladislovą grupė Maskvos bojarinų buvo išrinkę caru, tačiau Maskvos sosto jis neužėmė: tam pasipriešino tėvas, o Rusijoje kilo sukilimas. Nepaisant to, iki 1634 m. Vladislovas naudojo ne tik Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, bet ir Maskvos didžiojo kunigaikščio titulą. Vladislovas Vaza - vienintelis iš Vazų dinastijos daugiausia laiko rezidavęs Lietuvoje. Su Vladislovo mirtimi baigėsi Abiejų Tautų Respublikos "Aukso amžius".

Vladislovas IV Vaza  ir Merkinė

1626 m. Merkinės seniūnija, miestas ir valsčius buvo perduoti laikyti karalaičiui Vladislovui.

Dar jaunystėje pamėgęs Merkinę ir savo palankumą miestui išreiškęs įvairiuose dokumentuose, apdovanojęs ne vieną su juo anksčiau bendravusį miestietį, Vladislovas Vaza Merkinėje lankėsi 1630-1631 m. (slėpėsi nuo Lietuvoje siautusio maro), 1633 m. (ilsėjosi ir medžiojo su Venecijos respublikos pasiuntiniu), 1934 m., 1639 m., 1641 m.

Nuo pat 1632 m., kuomet tapo Abiejų Tautų Respublikos valdovu, V. Vaza miestui ne tik patvirtino seniau duotas teises ir privilegijas, bet ir suteikė naujų. 1633 m. gegužės 28 d. pasirašė aktą skirtą popui Orzeškovičiui. 1633 m. kovo 13 d. aktu Mikalojui Campo Scipijonui už nuopelnus kare buvo duota laikyti Merkinės seniūnija. 1633 m. birželio 18 d. patvirtino Merkinės Magdeburgo teisę ir odminių, batsiuvių cechų steigimo privilegijas. 1633 m. liepos 22 d. suteikė miestui apynių ir medaus sandėlių teisę.

1637 m. vesdamas Šv. Romos imperatoriaus Ferdinando II dukrą Ceciliją Renatą Habsburgaitę, karalius savo numylėtinę, iš Lvovo kilusią pirklio dukrą, Jadvygą Lužkovską ištekino už Mozavijos vėliavininko Jono Vypiskio ir davė šiam valdyti Merkinės seniūniją.

1639 m. birželio 28 d. valdovas leido merkiniškiams pagal Vilniaus pavyzdį kurti siuvėjų cechą.

Nuo 1616 m. iki 1640 m. aktyviai priešinęsis žydų (juos aktyviai palaikė Merkinės seniūnas Jonas Voina) apsigyvenimui Merkinėje, valdovas 1642 m. leido jiems kurtis mieste ir turėti namus, sklypus, vynines, gaminti alų, midų, degtinę ir juos pardavinėti. 1643 m. sausio 22 d. ir 1644 m. kovo 2 d. raštais jis dar kartą pabandė uždrausti žydams „brautis į miestą“, o 1644 m. balandžio 11 d. buvo išleistas universalas apie „žydų evakuavimą“ iš Merkinės. Nutarimas nebuvo įgyvendintas.

1648 m. valdovo lėšomis atnaujinta Merkinės bažnyčia, iš dalies permūrytos sienos, padaryti skliautai. Tų pačių metų kovo 21 d. Vladislovas Vaza Merkinei suteikė privilegiją, pagal kurią miestas 8 metams buvo atleistas nuo žygūnų teikimo.

 1648 m. gegužės mėn. vykdamas iš Vilniaus į Varšuvą, valdovas būdamas nusilpusios sveikatos apsistojo Merkinėje. Nujausdamas artėjančią mirtį, Vladislovas Vaza iš Rožancų išsikvietė pakanclerį Kazimierą Sapiegą ir paskyrė savo testamento vykdytoju.

Gegužės 20 d. antrą valandą po vidurnakčio Vladislovas Vaza IV mirė. Pagal vieną legendą, prieš mirtį karalius liepęs išnešti jį į vidurį aikštės, kad visi matytų karalių ir paprastų žmogelių lygybę prieš mirtį. Vilniuje apie karaliaus mirtį sužinota tą patį rytą. Karalienė Marija - Liudvika Gonzaga gegužės 25 d. persikėlė į už kelių kilometrų esantį Mardasavo dvarą.

Gegužės 27 d. į Merkinę su didele palyda atvyko LDK lauko etmonas, senatorius Jonušas Radvila. Atidavus pagarbą karaliui, prasidėjo pasitarimas, kuriame dalyvavo vyskupas Tiškevičius, Lietuvos žemės paiždininkas Gedeonas Mykolas Trizna, Vitebsko kaštelionas Juozapas Klionovskis, Lietuvos pataurininkas Kazimieras Tiškevičius ir Merkinėje buvę lenkų pasiuntiniai. Iš susirinkusių Merkinėje Jonušas Radvila ne tik pareikalavo leidimo verbuoti kariuomenę dėl prasidėjusio tarpuvaldžio ir Maskvos grėsmės, tačiau ir pasiūlė Vladislovo Vazos širdį palaidoti Vilniuje ir taip sulyginti Krokuvą su Vilniumi, Vilnių paverčiant karalių Nekropolių miestu.

1648 m. birželio 19 d. karaliaus širdis ir viduriai atgabenti į Vilnių. Birželio 26 d. po iškilmingų pamaldų širdis buvo padėta Vilniaus katedros požemiuose po Vazų statyta Šv. Kazimiero koplyčia.

Karaliaus Vazos biusto atidengimo akimirka Merkinės krašto muziejuje. 2018 m. gegužės 19 d. Dalyvavo LR ambasadorė Lietuvoje Uršulė Doročevska.