Vienas garsiausių Lietuvos piliakalnių. Įkurtas XIII a. šalia nuostabios Merkio ir Nemuno upių santakos. Ankstyvajame valstybės kūrimosi etape vaidino svarbų vaidmenį krašto gynyboje. XIV a. pab. - XV a. pr. pilis dažnai buvo puolama kryžiuočių. Greičiausiai Merkinės pily Jogaila pasiraše Magdeburgo miesto teisių suteikimo privilegiją Vilniaus miestui.
Vienitelė išlikusi iš 4 Merkinės bažnyčių. Seniausia pietų Lietuvoje, statyta Jogailos ir Vytauto laikais, stipriai perstatyta karaliaus Vladislovo Vazos laikais. Bažnyčia gausi dailės kūrinių, galėjo būt naudojama ir gynybos tikslais.
1676 m. Lietuvos didžiojo etmono ir Merkinės seniūno Mykolo Kazimieto Paco kvietimu Merkinėje įsikūrė Jėzuitai. Jiems čia pastatydinta didelė bažnyčia, vienuolynas, ūkiniai pastatai. Gyventojų švietimo tikslais pastatyta mokykla. Jėzuitai Merkinėje išbuvo iki pat ordino panaikinimo 1773 m. Pastatai nugriauti XIX a. II pusėje. Vienuolyno vietoje stovi Margirio Buržinsko bei Tado Gutausko kurtas koplytstulpis.
Įkurtas 1989-1993 m. buvusio stadiono vietoje. Stadionas savo ruožtu pastatytas buvo ant pokariu nužudytų ir čia į žvyrduobes sumestų partizanų kaulų. Memoriale įamžintas 400 Dainavos apygardos partizanų atminimas.
Sinagogų komplekso vieta - dabartinės Merkinės V. Krėvės gimnazijos teritorija. Iš trijų pastatų karo ir gaisrų nepaliestas išliko tik Talmudo Toros pastatas, statytas 1923 m. vietoje Pirmojo pasaulinio karo metais sudegusios Didžiosios sinagogos. Greta stovėjusi raudonų plytų mūro Klois sinagoga buvo subombarduota sovietų aviacijos 1944 m. Pokariu pastatas rekonstruotas, jame šiandieną – mokyklos renginių salė. Medinė „Beit Midraš“ sinagoga statyta po 1822 m. miestelio gaisro ir, tikėtina, kad buvo nugriauta tik sovietmečiu, nes 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinę puolusiems partizanams perduotame planelyje ta vieta pavaizduota kaip sandėlis.
Vienos didžiausių ir seniausių žydų kapinių visoje Lietuvoje. Kapinės užima 3 ha plotą. Objektas randasi ant kalvos už Stangės upelio, dabar mišku apaugusioje teritorijoje. Amžino poilsio vietoje gausu akmeninių antkapinių paminklų, teritorija pažymėta mūriniais riboženkliais. Laidojimo pradžia - XVII-XVIII a.
1941 m. rugsėjo 10 d. Merkinėje už Stangės upelio esančioje smėlingoje vietoje, pagal K. Jėgerio raportą, vokiečių kariai brutaliai nužudė 854 žydus: 223 vyrus, 355 moteris ir 276 vaikus. Vietovėje yra dvi betono antkapiniais paminklais dengtos kapavietės.
Įspūdingi ir unikalūs Lietuvoje miesto ribų ženklai, žymintis XVI a. Magdeburginio Merkinės miesto ribas. Iš 4 išlikę 2. Vienas Vilniaus g., rytinėje Merkinės dalyje, kitas - Kauno gatvės pratęsime kelio iš Merkinės į Subartonis kairėje pusėje. A. Biržys 1931 m. pasirodžiusioje knygoje "Lietuvos miestai ir miesteliai" rašė: Aplink Merkinę buvo sumūryti 4 stulpai ant svarbiausių 4 kelių. du sugriuvę, o du dar išliko. Stulpų viršūnėje buvo bokšteliai ir kabojo varpai. Prie pabaigos šešiose kampuose buvo herbai ir šventųjų paveikslai. visi stulpai buvo vienodo storumo ir vienodo stiliaus". Pastatyti suteikus Merkinei Magdeburgo miesto teises 1569 m.
Vienas seniausių ir garsiausių Merkinės pastatų. 1648 m. gegužės 19-20 jame mirė Lietuvos ir Lenkijos valstybės karalius Vladislovas Vaza. Šiaurės karo metu šiame pastate buvo apsistoję Rusijos caras Petras I. 1702 m. balandžio 17 d. pakeliui į Lenkiją švedams užėmus Merkinę, Vazos name, kol buvo „renčiami keltai kariuomenei per Nemuną perkelti“, savaitei apsistojo Švedijos karalius Karolis XII. Kaip tiksliai „Vazos namas“ atrodė XV - XVII a., nėra žinoma. Seniausias pastato atvaizdas yra matomas apie 1852 m. I. Kraševskio pieštoje litografijoje. Apie 1910-1912 m. Merkinės valsčiaus valdyba už 5000 Rb. pastatą iš žydo nupirko. Namas buvo rekonstruotas. 1920 m. Valsčiaus valdyba pastatą atidavė naujai kuriamai Merkinės vidurinei mokyklai.
Ypač turistus viliojantis Dzūkijos nacionalinio parko objektas, atveriantis pasakiškus Nemuno upės slėnio ir Merkinės miestelio panoramos vaizdus. Statinio aukštis - 25 m. Lankymas nemokamas.
Čia gausite visą reikiamą informaciją apie didžiausią saugomą teritoriją Lietuvoje, joje saugomas gamtos ir kultūros vertybes, poilsio ir pažintinio turizmo galimybes. Centro tel. (8 310) 44 641. http://gamta.cepkeliai-dzukija.lt
Nuolat veikiančiose keramikos dirbtuvėse eksponuojami puodžiaus darbai, keramikos įranga, stebimas puodžiaus darbo procesas. Dirbtuvėse veikia net keturių tipų keramikos krosnys. Lankytojams sudaroma galimybė stebėti molio žiedimo procesą, apžiūrėti krosnis ir pamatyti jose išdegtus darbus.
Keramikos tradicijas tęsia vienas iš Merkinės apylinkėse gyvenančių keramikų - Džiugas Petraitis, todėl tai puiki galimybė pamatyti, sužinoti ir išsinešti dalelę Merkinės keramikos pažinimo istorijos. Daugiau: http://www.vienaragiusilas.lt
Kaip teigia viena iš restorano įkūrėjų, „Dzūkynės“ patiekaluose dominuoja produktai, kuriais garsėja Dzūkijos kraštas – grikiai, miško gėrybės, – taip pat orientuojamasi į vietinių ūkininkų produkciją. Net ir paties restorano logotipe išreikšta į šį regioną nurodanti simbolika – jame pavaizduotas grikio žiedas, kuriais nusėti šių apylinkių laukai žavi ne vieną keliautoją.
Kita restorano koncepcijos kryptis – tai senoviniai, žvėrienos patiekalai, kurie kadaise buvo valgomi ir didikų. Žr. https://www.facebook.com/dzukyne
Lauko restoranas su ypatingu meniu iš viso pasaulio - ypatingoje vietoje - buvusios Merkinės pilies, vėliau dvaro teritorijoje. Šalia Merkio ir Nemuno santakos. "Idėja buvo sukurti gatvės maisto vietą ir vaišinti žmones taip, kaip tai vyksta įvairiose pasaulio šalyse" - pasakoja „Pasaulio puodų“ įkūrėjas ir puoselėtojas, žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius. Daugiau žr.: https://www.facebook.com/PasaulioPuodai/
Spėjama senųjų žynių paleoastronominė stebykla. Paslaptingai sudėlioti Jonionių akmenys paliks neišdildomus įspūdžius ne tik gamtos, bet ir istorijos gerbėjams, mistikos ir fantastikos mėgėjams. Prie Jonionių akmenų Merkinės jaunimas pagal senus papročius švenčia Rasų šventes.
Įspūdingas baroko stiliaus Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno su ūkiniais pastatais ansamblis pastatytas Seinų dominikonų XVIII a. pr. Bažnyčia gausiai dekoruota tapybos darbais, daug dailės vertybių. Bažnyčios rūsyje rengta liturginių rūbų ir bažnytinio meno ekspozicija.
Dar vadinamas Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, Perkūno šventinyčia įrengtas kairiajame Nemuno krante į pietvakarius nuo miestelio, už vad. Bažnyčios kalno. Tai ilga, 100 x 50 m dydžio masyvi kalva, kurios pietiniai bei pietrytiniai 30 m aukščio šlaitai leidžiasi į Nemuną su įspūdingai atsiveriančiu kraštovaizdžiu. Čia gyventa jau I tūkst. pr. O XIV a. pr., greičiausiai Vytauto Didžiojo iniciatyva, buvo pradėtos mūrinės Liškiavos pilies statybos. Pietvakarinėje piliakalnio dalyje išliko nebaigto mūryti 11,5 m skersmens bokšto su 3,5 m storio ir 3 m aukščio sienomis fragmentai.
I tūkst. vid. - II tūkst. pr. piliakalnis žinomas ir Giraitės bei Lesagūrų vardu. Įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga 15x7 m dydžio, iš visų pusių apjuosta pylimu. Piliakalnio šlaitai statūs, 11-13 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. V papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.
Nedzingės bažnyčia pastatyta 1845 m. Jos fundatorius - Nedzingės dvaro savininko Liudviko Žilinskio sūnus inžinierius, carinės armijos generolas Vincentas Žilinskis (1807-1881 m.). Projekto autorius – Vilniaus gubernijos architektas K. Gregotovičius. Bažnyčios rūsyje palaidotas bažnyčios fundatorius V. Žilisnkis, kiti iškilūs Žilinskių giminės atstovai. Bažnyčios pastatų ansamblis - įspūdingas architektūros paminklas. Jame gausu dailės kūrinių.
Pastatyta 1928–1930 m. Neogotikinio stiliaus. Vokiečių okupacijos metais vykstant karui bažnyčią dekoravo Varšuvos meno akademijos profesorius Jurgis Hopenas (vokiečių belaisvis, išvytas iš Vilniaus universiteto).
8,3 m aukščio paminklą LDK kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga Perlojos šauliai su Perlojos visuomene apsisprendė statyti 1929 m. rudenį. Statinys baigtas statyti 1931 m. Iškilmingai atidengtas 1931 m. liepos 19 d. Lėšos buvo renkamos loterijos ir aukų būdu. Paminklą pokariu dažnai apšaudydavo vietiniai stribai, du kartus bandyta jį nugriauti. Pirmą kartą skulptūrą apjuosė grandinėmis ir traukė arkliais, bet paminklas atlaikė dėl jo viduje įlietų geležinkelio bėgių ir armatūros. Antrą kartą buvo pasitelktas traktorius, tačiau paminklą apgynė susirinkę perlojiškiai. Šeštame dešimtmetyje Perlojos apylinkės valdžia prašė LKP Varėnos rajono komiteto leidimo paminklą susprogdinti, bet tokio leidimo negavo. 1968 m. nuo paminklo panaikintos kulkų ir grandinių paliktos žymės.
Paminklas pastatytas Ryliškių k. šaulių būrio iniciatyva 1930 m. Pašventintas 1930 m. liepos 6 d. šalia bažnyčios, kurią 5 dešimtmečio viduryje sudegino stribai ir Sovietų Sąjungos kareiviai. Paminklo cokolyje įrašyta dedikacija žuvusiems buvo sunaikinta stribų 5-ojo dešimtmečio II pusėje. 1989 m. vasarą paminklą atnaujino tautinės bendrijos "Atmintis" nariai. Įrašas granite: "GYVUOK TĖVYNE, / MES PADEDAM TAU / ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ / RYLIŠKIŲ ŠAULIŲ BŪRYS / 1930 VYTAUTO DIDŽIOJO METAIS". Netoliese, kitoje kelio pusėje įdomus tarpukario laikų mokyklos tipinio projekto pastatas.
Jakavonių sodyboje įrengtoje slėptuvėje-bunkeryje, Kasčiūnų k., 1945-06-1946-07 gyveno ir dirbo tuometinis Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957). Čia buvo suplanuotas garsusis Merkinės miestelio puolimas 1945 m. gruodžio 15 d.
Šalia Merkinės miestelio, Straujos upės pakrantėje, Zakavolių kaime, senosios odininkystės dirbtuvėse, kviečiami apsilankyti visi, norintys ne tik pamatyti, bet ir patys išmokti pasidaryti, kadaise tokio populiaraus
apavo – naginių. Tel.: 861496377, [email protected]; Zakavolių k., Merkinės sen., Varėnos r.
Daugiau: Dirbtuvės Facebook
1950-06-24 kautynėse su sovietų kariuomenės kareiviais žuvo 4 partizanai: Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, vado adjutantas Augustinas Babrauskas-Radvila, Šarūno rinktinės štabo narys Anastazas Kaknevičius-Švedrys, Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Antanas Vailionis-Špokas.
Šioje vietoje, Žaliamiškio pakraštyje, 1946 m. liepos 2 d., MVD kareivių užpultas, sunkiai sužeistas ir po kelių valandų miręs partizaninio judėjimo Dzūkijoje vienytojas, Dzūkų rinktinės įkūrėjas, „A“ (vėliau Dainavos) apygardos vadas, pirmasis Pietų Lietuvos partizanų srities vadas pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, g. 1901-12-10 Ketūnų k., Skuodo vlsč., Mažeikių ap.
Kapinaitėse palaidoti vokiečių ir rusų kariai, žuvę Pirmojo pasaulinio karo metais fronto linijoje ties Merkine. Pagal 1991 m. antkapių nuorašų duomenis Merkinės viensodžio kapinaitėse palaidota apie 130 karių. 12 iš jų - neįvardinti rusų kariai. Tikėtina, kad skaičius gerokai didesnis.
Česukų k. kapinaitėse, anot to meto amžininko J. Kvaraciejaus, palaidota apie 200 karių. Iš jų per 120 rusų ir 80 vokiečių. Ant daugumos kryžių nurodyta žuvusiųjų tapatybė, žuvimo data, priklausomybė daliniui, laipsnis.
Betoniniai kryžiai atlieti ir pastatyti apie 1927 m. Vokietijos valstybės iniciatyva.
Kviečiame į žygį takais ir miško keliukais, per kaimus ir pamerkių pievomis, vietas, kur davė priesaikas, planavo Merkinės puolimą, svajojo apie laisvą Lietuvą, fotografavosi ir kovojo LLKS Tarybos 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijos signataras A. Ramanauskas-Vanagas bei jo bendražygiai.
Žygeivių patogumui siūlomos dvi trasos. Didysis ratas – 28 km. Mažasis – 14 km. Pirmosios trasos žygis prasideda memoriale Dainavos apygardos partizanams – Merkinės kryžių kalnelyje, o baigiasi ant Merkinės piliakalnio, nuo kurio, tikėtina, ne kartą yra žvelgęs ir partizanų vadas.
Antrosios trasos žygis prasideda ir baigiasi Kasčiūnų k. – Vanago globėjų ir partizano J. Jakavonio-Tigro sodyboje, kur buvo suplanuota Merkinės puolimo operacija. Trasa nužymėta raudonomis granatomis ir išbetonuotomis rodyklėmis.
