Merkinės pratimai 

Merkinės žydų sinagogų vieta

Sinagogų komplekso vieta - dabartinės Merkinės V. Krėvės gimnazijos teritorija. Iš trijų pastatų karo ir gaisrų nepaliestas išliko tik Talmudo Toros pastatas, statytas 1923 m. vietoje Pirmojo pasaulinio karo metais sudegusios Didžiosios sinagogos. Greta stovėjusi raudonų plytų mūro Klois sinagoga buvo subombarduota sovietų aviacijos 1944 m. Pokariu pastatas rekonstruotas, jame šiandieną – mokyklos renginių salė. Medinė „Beit Midraš“ sinagoga statyta po 1822 m. miestelio gaisro ir, tikėtina, kad buvo nugriauta tik sovietmečiu, nes 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinę puolusiems partizanams perduotame planelyje ta vieta pavaizduota kaip sandėlis.

Merkinės žydų senosios kapinės

Vienos didžiausių ir seniausių žydų kapinių visoje Lietuvoje. Kapinės užima 3 ha plotą. Objektas randasi ant kalvos už Stangės upelio, dabar mišku apaugusioje teritorijoje. Amžino poilsio vietoje gausu akmeninių antkapinių paminklų, teritorija pažymėta mūriniais riboženkliais. Laidojimo pradžia - XVII-XVIII a.

Holokausto aukų kapai

1941 m. rugsėjo 10 d. Merkinėje  už Stangės upelio esančioje smėlingoje vietoje, pagal K. Jėgerio raportą, vokiečių kariai brutaliai nužudė 854 žydus: 223 vyrus, 355 moteris ir 276 vaikus. Vietovėje yra dvi betono antkapiniais paminklais dengtos kapavietės. 

XVI a. Merkinės miesto stulpai

Įspūdingi ir unikalūs Lietuvoje miesto ribų ženklai, žymintis XVI a. Magdeburginio Merkinės miesto ribas. Iš 4 išlikę 2. Vienas Vilniaus g., rytinėje Merkinės dalyje, kitas - Kauno gatvės pratęsime kelio iš Merkinės į Subartonis kairėje pusėje. A. Biržys 1931 m. pasirodžiusioje knygoje "Lietuvos miestai ir miesteliai" rašė: Aplink Merkinę buvo sumūryti 4 stulpai ant svarbiausių 4 kelių. du sugriuvę, o du dar išliko. Stulpų viršūnėje buvo bokšteliai ir kabojo varpai. Prie pabaigos šešiose kampuose buvo herbai ir šventųjų paveikslai. visi stulpai buvo vienodo storumo ir vienodo stiliaus". Pastatyti suteikus Merkinei Magdeburgo miesto teises 1569 m.

Restoranas „Dzūkynė"

Kaip teigia viena iš restorano įkūrėjų, „Dzūkynės“ patiekaluose dominuoja produktai, kuriais garsėja Dzūkijos kraštas – grikiai, miško gėrybės, – taip pat orientuojamasi į vietinių ūkininkų produkciją. Net ir paties restorano logotipe išreikšta į šį regioną nurodanti simbolika – jame pavaizduotas grikio žiedas, kuriais nusėti šių apylinkių laukai žavi ne vieną keliautoją.

Kita restorano koncepcijos kryptis – tai senoviniai, žvėrienos patiekalai, kurie kadaise buvo valgomi ir didikų. Žr. https://www.facebook.com/dzukyne

Merkinės fabrikas

Lauko restoranas su ypatingu meniu iš viso pasaulio - ypatingoje vietoje - buvusios Merkinės pilies, vėliau dvaro teritorijoje. Šalia Merkio ir Nemuno santakos. "Idėja buvo sukurti gatvės maisto vietą ir vaišinti žmones taip, kaip tai vyksta įvairiose pasaulio šalyse" - pasakoja „Pasaulio puodų“ įkūrėjas ir puoselėtojas, žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius. Daugiau žr.: https://www.facebook.com/PasaulioPuodai/

Jonionių akmenys

Spėjama senųjų žynių paleoastronominė stebykla. Paslaptingai sudėlioti Jonionių akmenys paliks neišdildomus įspūdžius ne tik gamtos, bet ir istorijos gerbėjams, mistikos ir fantastikos mėgėjams. Prie Jonionių akmenų Merkinės jaunimas pagal senus papročius švenčia Rasų šventes.

Mikniūnų piliakalnis

I tūkst. vid. - II tūkst. pr. piliakalnis žinomas ir Giraitės bei Lesagūrų vardu. Įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga 15x7 m dydžio, iš visų pusių apjuosta pylimu. Piliakalnio šlaitai statūs, 11-13 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. V papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.

Nedzingės švč. Trejybės bažnyčios pastatų kompleksas

Nedzingės bažnyčia pastatyta 1845 m. Jos fundatorius - Nedzingės dvaro savininko Liudviko Žilinskio sūnus inžinierius, carinės armijos generolas Vincentas Žilinskis (1807-1881 m.). Projekto autorius – Vilniaus gubernijos architektas K. Gregotovičius. Bažnyčios rūsyje palaidotas bažnyčios fundatorius V. Žilisnkis, kiti iškilūs Žilinskių giminės atstovai. Bažnyčios pastatų ansamblis - įspūdingas architektūros paminklas. Jame gausu dailės kūrinių.

Perlojos švč. Mergelės Marijos ir Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Pastatyta 1928–1930 m. Neogotikinio stiliaus. Vokiečių okupacijos metais vykstant karui bažnyčią dekoravo Varšuvos meno akademijos profesorius Jurgis Hopenas (vokiečių belaisvis, išvytas iš Vilniaus universiteto).

Paminklas Vytautui Didžiajam

8,3 m aukščio paminklą LDK kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga Perlojos šauliai su Perlojos visuomene apsisprendė statyti 1929 m. rudenį. Statinys baigtas statyti 1931 m. Iškilmingai atidengtas 1931 m. liepos 19 d. Lėšos buvo renkamos loterijos ir aukų būdu. Paminklą pokariu dažnai apšaudydavo vietiniai stribai, du kartus bandyta jį nugriauti. Pirmą kartą skulptūrą apjuosė grandinėmis ir traukė arkliais, bet paminklas atlaikė dėl jo viduje įlietų geležinkelio bėgių ir armatūros. Antrą kartą buvo pasitelktas traktorius, tačiau paminklą apgynė susirinkę perlojiškiai. Šeštame dešimtmetyje Perlojos apylinkės valdžia prašė LKP Varėnos rajono komiteto leidimo paminklą susprogdinti, bet tokio leidimo negavo. 1968 m. nuo paminklo panaikintos kulkų ir grandinių paliktos žymės.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Ryliškių k.

Paminklas pastatytas Ryliškių k. šaulių būrio iniciatyva 1930 m. Pašventintas 1930 m. liepos 6 d. šalia bažnyčios, kurią 5 dešimtmečio viduryje sudegino stribai ir Sovietų Sąjungos kareiviai. Paminklo cokolyje įrašyta dedikacija žuvusiems buvo sunaikinta stribų 5-ojo dešimtmečio II pusėje. 1989 m. vasarą paminklą atnaujino tautinės bendrijos "Atmintis" nariai. Įrašas granite: "GYVUOK TĖVYNE, / MES PADEDAM TAU / ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ / RYLIŠKIŲ ŠAULIŲ BŪRYS / 1930 VYTAUTO DIDŽIOJO METAIS". Netoliese, kitoje kelio pusėje įdomus tarpukario laikų mokyklos tipinio projekto pastatas.

Dainavos apygardos partizanų vadavietė Kasčiūnų k.

Jakavonių sodyboje įrengtoje slėptuvėje-bunkeryje, Kasčiūnų k., 1945-06-1946-07 gyveno ir dirbo tuometinis Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957). Čia buvo suplanuotas garsusis Merkinės miestelio puolimas 1945 m. gruodžio 15 d.

Dainavos apygardos vadavietė-Liongino Baliukevičiaus-Dzūko ir kovos draugų žuvimo vieta

1950-06-24 kautynėse su sovietų kariuomenės kareiviais žuvo 4 partizanai: Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas,  vado adjutantas Augustinas Babrauskas-Radvila, Šarūno rinktinės štabo narys Anastazas Kaknevičius-Švedrys, Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Antanas Vailionis-Špokas.

Dainavos apygardos įkūrėjo, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio kovos ir žūties vieta

Šioje vietoje, Žaliamiškio pakraštyje, 1946 m. liepos 2 d., MVD kareivių užpultas, sunkiai sužeistas ir po kelių valandų miręs partizaninio judėjimo Dzūkijoje vienytojas, Dzūkų rinktinės įkūrėjas, „A“ (vėliau Dainavos) apygardos vadas, pirmasis Pietų Lietuvos partizanų srities vadas pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, g. 1901-12-10 Ketūnų k., Skuodo vlsč., Mažeikių ap.

Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos ir Rusijos imperijos karių kapinės Merkinėje ir Česukuose

Kapinaitėse palaidoti vokiečių ir rusų kariai, žuvę Pirmojo pasaulinio karo metais fronto linijoje ties Merkine. Pagal 1991 m. antkapių nuorašų duomenis Merkinės viensodžio kapinaitėse palaidota apie 130 karių. 12 iš jų - neįvardinti rusų kariai. Tikėtina, kad skaičius gerokai didesnis. 

Česukų k. kapinaitėse, anot to meto amžininko J. Kvaraciejaus, palaidota apie 200 karių. Iš jų per 120 rusų ir 80 vokiečių. Ant daugumos kryžių nurodyta žuvusiųjų tapatybė, žuvimo data, priklausomybė daliniui, laipsnis. 

Betoniniai kryžiai atlieti ir pastatyti apie 1927 m. Vokietijos valstybės iniciatyva.

Partizanų takais

Kviečiame į žygį takais ir miško keliukais, per kaimus ir pamerkių pievomis, vietas, kur davė priesaikas, planavo Merkinės puolimą, svajojo apie laisvą Lietuvą, fotografavosi ir kovojo LLKS Tarybos 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijos signataras A. Ramanauskas-Vanagas bei jo bendražygiai. 

Žygeivių patogumui siūlomos dvi trasos. Didysis ratas – 28 km. Mažasis – 14 km. Pirmosios trasos žygis prasideda memoriale Dainavos apygardos partizanams – Merkinės kryžių kalnelyje, o baigiasi ant Merkinės piliakalnio, nuo kurio, tikėtina, ne kartą yra žvelgęs ir partizanų vadas.

Antrosios trasos žygis prasideda ir baigiasi Kasčiūnų k. – Vanago globėjų ir partizano J. Jakavonio-Tigro sodyboje, kur buvo suplanuota Merkinės puolimo operacija. Trasa nužymėta raudonomis granatomis ir išbetonuotomis rodyklėmis.

Žygio žemėlapis ir gidas internete