ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ: 1918-1928-2018
Merkinės krašto muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas
Rugpjūčio 18 d. pavakarę po šv. mišių Merkinės miestelio gyventojai ir svečiai rinkosi prie istorinio namo, žinomo „Vazos namo“ vardu. Šis pastatas daugumos sąmonėje įsitvirtinęs kaip karaliaus mirties vieta, tačiau retas kuris žino, kad tarpukariu tai buvo Vidurinės mokyklos ir Merkinės valsčiaus pastatas - svarbiausias pastatas Merkinėje 1918-1940 m. laikotarpiu. Tad tai buvo ne tik švietimo centras, bet čia buvo tvarkomi miestelio ir valsčiaus reikalai, minimos įvairios sukaktys, rengiami kultūriniai renginiai. Būtent iš šio pastato balkono visą tarpukario metą buvo sakomos iškilmingos kalbos, įvairių švenčių proga sveikinami merkiniškiai...
Prie atidengtos atminimo lentos Merkinės šauliai ir Merkinės krašto muziejaus darbuotojai, A. Černiausko nuotr.
Atkurtą lentą šventina Merkinės klebonas Robertas Rumšas. A. Černiausko nuotr.
Taigi ko rinkosi miestelėnai į centrinę miestelio aikštę, kur šeštadienio pavakarę iš istorinio pastato balkono
kvietė Alberto Tiškaus trimitu atliekama „Lietuva brangi“ melodija. Trimitas skelbė ne tik apie apie Merkinės miestelio šventės pradžią, merkiniškiai rinkosi atidengti
memorialinės lentos, skirtos žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, atkurtos iš fotografijų pagal 1928 m. lentos pavyzdį. Kodėl atkurtos? Atsakymas paprastas - Lietuva buvo okupuota
1940 m. Ir visa, kas priminė Lietuvos valstybingumą, buvo naikinama. Tad ir granitinė lenta buvo sunaikinta. Mes nežinome kur ji: sudaužyta, ar įmūryta kur, o gal užkasta. Bet pasinaudodami senosiomis fotografijomis nusprendėme, kad dabar, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo
100 - etį būtų gražu ir prasminga pabandyti ją atkurti tokią, kokia buvo: iškilmingą, grakščią, su paauksuotais vardais tų, kurių darbai savo kraštui pareikalavo
pačios didžiausios kainos - gyvybės.
Lentoje įamžinti šie vardai: kunigas dr., pirmasis vidurinės mokyklos direktorius, J. Basanavičiaus bendražygis Juozas Bakšys (mirtinais šūviais sužeistas Merkinėje 1924 m. pab.); mokytojas ir šaulys Juozas Bloznelis (nužudytas Uciekos k. įsiveržusių lenkų kareivių 1923 m. pr.). Kariai-savanoriai: Simas Miškinis (nukautas mūšyje su lenkais 1920-10-31); Julius Žėkas (mirė nuo patirtų sužeidimų mūšyje su bolševikais ties Daugais 1919-02-28); Kazys Janulevičius nukautas mūšyje su bolševikais Zarasų r. 1919-06-14; Vincas Jezerskas (nukautas mūšyje su bolševikais 1919-09-21); Vaclovas Zurlys (mirė nuo žaizdų Raudonojo Kryžiaus ligoninėje 1919-05-26).
O dabar trumpai apie memorialinės lentos sukūrimą
Lenta buvo sumanyta 1928 - aisiais. Jos iniciatoriai Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms rengti Merkinės komitetas, kurį įsteigti iniciatyvą parodė tuo metu aktyviai veikęs Vilniui vaduoti Sąjungos Merkinės skyrius. Jo nariai to meto Merkinės šviesuomenė: viršaitis Vincas Bilinskas, kun. Stanislovas Kiškis, mokytojas Jonas Miškinis, mokytojas Jonas Rinkevičius, mokytojas Sidaranskis, girininkas Kazys Glatkauskas, pasienio baro viršininkas Bilminas, kleb. kun. Kazimieras Ribikauskas, pašto viršininkas Feliksas Pempė. Tarp idėjų, kaip atžymėti sukaktį, siūlyta paminklo Vytautui Didžiajam statybos, Knygos „Merkinės istorija” leidyba. Visgi dėl lėšų trūkumo apsistota ties memorialinės lentos gamyba.
Merkinės krašto muziejuje saugomas ypatingas dokumentas: Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti Merkinės komiteto apyskaita, sudaryta 1928 m. liepos 16 d. Iš jos ir sužinome ne tik apie minėtą memorialinę lentą, bet ir tai, kaip merkiniškiai minėjo Nepriklausomybės 10-etį. Keletas sakinių apie tai...
Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvėms ruošti Merkinės komiteto apyskaitos titulinis lapas
Taigi 1928 m. vasario 16 d. Merkinės miestelis gi vos išaušus „kaip gėlių bukietas marguoja tautiškų vėliavų spalvomis”. Po šv. mišių bažnyčioje visi rinkosi į vidurinės mokyklos salę, kur lygiai 12 val. atsistojimu pagerbė žuvusius už Lietuvos Nepriklausomybę, perskaitė Prezidento raštą ir 7-ių žuvusių iš Merkinės valsčiaus už Lietuvos nepriklausomybę pavardes, sušukta daug kartų valio ir sugiedas tautos Himnas. Popietę pratesė paskaitomis: J. Miškinis skaitė „Mūsų Nepriklausomybės atgavimas”, St. Kiškis - „Lietuviai užsieny”, šaulys Paulaitis - „Šaulių vaidmuo kovose už už Lietuvos Nepriklausomybę”. Vakare režisuojant mokyt. J. Rinkevičiui buvo suvaidinta Paparonio „Rytojaus diena”, o P. Gutausko vadovaujamas choras padainavo daug tautiškų dainų.
1928 m. gegužės 15 d. Suorganizuota didelė sporto šventė. Kur „kaimiečių raitų, važiuotų ir pėsčių kaip atlaidams prisirinko <...> Apskretęs, amžinai nevalomomis gatvėmis, nešvarus miestelis dabar atrodė tarsi nusiprausęs, pasidabinęs, daug kieno gonkos apkaišytos žalumynais, apipintos <...> Languose arba ant pagamintų vartų buvo išstatyti veikėjų atvaizdai ir Vytis”. Jau 7 val. ryto keturi šauliai trimitais kvietė gyventojus pakelti vėliavas. Rinkos akštėje pastatytas „centrinis stiebas”, o susirinkus didokam būreliui smalsuolių, buvo pakelta vėliava ir sugrotas himnas. Po pamaldų čia susurinko piliečiai ir organizacijos, pasienio policija, šauliai, vidurinė ir pradžios mokyklos, tautininkų kuopa, valsčiaus valdyba, blaivininkai, pavasarininkai, makabi ir gaisrininkai. Dvi tautiškai apsitaisę mergaitės atnešė vainikuotą Vytį, kurį atlydėjo keturių šaulių sargyba.
Minimos 10-osios Nepriklausomybės metinės 1928 m. gegužės 15, Merkinė. Iš Vandos Čiurlionytės šeimos archyvo
Apie 12 val. komiteto pirmininkui atidarius susirinkimą, kapitonas Ignatavičius priėmė Policijos ir šaulių paradą. Po parado kalbas tarė viršaitis,
J. Rinkevičius, J. Miškinis ir Kvilonas. Po kalbų ilga virtinė organizacijų su Vytimi priešaky ir didelė minia dainuodami nužygiavo šventinti pavasarininkų kryžiaus. Apie
penktą valandą vakaro prasidėjo ir sporto šventė...
Birželio mėn. 23 dieną komiteto pirmininkas šaulių padedamas surganizavo Joninių šventę ant Merkinės piliakalnio. Čia ne tik buvo uždegtas laužas - ant aukštų kuorų deginamos degutuotos bačkos ir šaudoma raketomis. Jaunimas padainavo keletą dainelių. „Nemažas piliakalnis buvo kimšte prikimštas publikos”. Toks šventimas čia suorganizuotas tik antrą kartą per dešimt metų.
Klausimas, kada gi buvo atidengta lenta, kurios kopiją merkiniškiai atidengė 2018 m. rugpjūčio 18 d. Nors turėjo būti atidengta 1928 m. gegužės 15, bet su lentos gamyba, kaip aiškėja iš minėtos apyskaitos „susivėluota” ir ji greičiausiai iškabinta rugpjūčio - rugsėjo mėn., nes iš dokumento aiški jos atsiėmimo iš Kauno diena - t.y. 1928 m. rugpjūčio 1 d. Taigi tokia šios lentos istorija. Jos kopiją, sveriančią apie 100 kg. ant istorinio namo talkos būdu užkėlė Žygimantas ir Margiris Buržinskai, Dalius Drėgva ir šio rašinio autorius.
1928 m. lentos originalas, LCVA
p.s. Ne vienam gali kilti klausimas, kas bus su ant pastato 1989 m. iškabinta Juozo Kaupinio sukurta memorialine lenta, kurioje buvo įamžinti tie patys asmenys, bet kuri toli gražu nepriminė anų laikų lentos. Ji, kaip ir pridera, bus saugoma muziejaus fonduose, kaip vienas iš liudijimų apie XX a. pab. tautinį atgimimą.
Kitąmet tokių gražių ženklų Merkinėje padaugės. Planuojamas įamžinimas Vyties kryžiaus kavalierių, savanorių iš Merkinės valsčiaus, besikovusių 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose.
Mes negalime prikelti anų laikų Lietuvos, bet galime atkurti ir sukurti ženklus, kalbančius apie mūsų krašto istoriją, stiprinančius mūsų tautinę tapatybę, ugdančius pilietiškumą, istorijos suvokimą ir suvokimą apie neįkainojamą laisvės kainą.
Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse!
Garbė žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę!