Apie VR projektą „Merkinės mūšis"
Tekstą parengė Mindaugas Černiauskas
Merkinės krašto muziejuje įgyvendintas virtualios realybės turinio projektas, skirtas garsiajam 1945 m. gruodžio 15 d. Merkinės mūšiui. Idėja sukurti muziejuje tokią naujovę gimė dar 2018 m. minint Lietuvos valstybės šimtmetį. 2019 m., remiant Vasario 16-osios fondui (įsteigtas „MG grupės"), buvo sukurtas žaidimo scenarijus. Na o 2020 m. pradėti žaidimo kūrimo darbai, kurie dėl pandemijos užsitęsė iki pat 2021 metų pabaigos.
Žaidimo scena. Cerkvė. UAB „MultimediaMark“
Merkinės krašto muziejaus darbuotojai išbandyti naujovę pakvietė simbolinę dieną: 2022 m. Vasario 16-ąją. Iš dalies dėl to, kad vienas pagrindinių šio projekto mecenatų buvo Vasario 16-osios fondas, skyręs didesnę dalį projektui reikalingų lėšų. Deja, dėl pandemijos suvaržymų, negalėjome daryti paties projekto pristatymo renginio, tad apie patį projektą trumpai papasakosime čia.
Projekto esmė – šiuolaikinėmis priemonėmis (virtualios realybės akinių ir sukurtos kompiuterinės programos pagalba) bandyti perteikti Merkinės mūšio istoriją, Lietuvos laisvės kovų patirtis bei supažindinti muziejaus lankytojus su tą istoriją kūrusiomis asmenybėmis. Tokios naujovės Lietuvos muziejuose nėra retenybė, tačiau net ne visi didesni muziejai gali pasiūlyti atraktyvų virtualios realybės turinį savo lankytojams. Žinoma, tai susiję su tokių projektų brangumu bei kvalifikacija (kad kažką sukurtum, visų pirma reikia turėti idėjų ir planą, kaip tai pasiekti).
Planuojant žaidimo scenarijų remtasi istorine medžiaga: visų pirma Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimais. Gelbėjo ir kiti šaltiniai
(pvz. vienas okupacinėms struktūroms tarnavęs saugumietis savo atsiminimuose apie Merkinės mūšį rašė, kad partizanai puolė Merkinę dainuodami. Paminėta netgi konkreti
daina „Vilniaus kalneliai“. Tad neatsitiktinai dainos fragmentas įkeltas į mūšio sceną). Atkuriant karo metais sugriauto miestelio aplinkas, gelbėjo negausios, tačiau išraiškingos
subombarduotos Merkinės fotografijos, taip pat Lietuvos ypatingame archyve saugomas 1945 m. Merkinės sutiacijos planas, kurį partizanams prieš puolimą parūpino jų žvalgas.
Žaidimo pradžioje žaidimo dalyvis nukeliamas į įspūdingai perteiktą bunkerį, kuriame mato prie stalo sėdintį Lietuvos partizanų
vadą A. Ramanauską-Vanagą, rašantį atsiminimus. Čia, remiantis Vanago užrašais, trumpai papasakojama Merkinės mūšio ir Laisvės kovų priešistorė... Žaidėjas tarp bunkeryje esančių daigtų atpažins ne tik partizanišką inventorių, bet ir pvz. šachmatus, kurie buvo mėgiami Lietuvos partizanų vado. Vėliau veiksmas persikelia į centrinę miestelio aikštę, taip pat Merkinės bažnyčios prieigas, kur vyksta mūšio veiksmai. Būtent cerkvė ir bažnyčia (taip
pat tiltas per Nemuną) A. Ramanausko atsiminimuose minimi kaip išraiškingiausi partizanams kelią pastoję objektai. Iš bažnyčių bokštų skriejanti ugnis nejaukiai pasijusti
privers ne vieną...
Kodėl šis produktas vadintinas ir žaidimu? Atsakymas tas, kad dalyvis gauna tam tikras užduotis ir nėra vien tik įvykių stebėtojas. Čia
jis gali dairytis ir atlikti tam tikrus veiksmus. Ši naujovė itin patiks mažiesiems muziejaus lankytojams. Įsijautę į Laisvės kario vaidmenį jie galės „šaudyti“
virtualiu „Lugger“ sistemos pistoletu, vokišku „Mauser“ karabinu bei mesti dūminę granatą į priešo tanketę... Tiesa, gali kilti klausimas, ar žaidimas nėra
pernelyg žiaurus. Atsakymas - ne. Žaidimo scenos gerai subalansuotos, jose nemažai dialogų, o ugnies scenos perteiktos labai subtiliai.
Schema pagal kurią atkūrinėta Merkinės centrinės aikštės aplinka
Bunkerio aplinkos darbinis failas. UAB „MultimediaMark“
Personažų judėjimo trajektorijos. UAB „MultimediaMark“
Partizanų ginklų rekonstrukcijos. UAB „MultimediaMark“
Projektas nebuvo paprastas. Scenarijaus sukūrimas nebuvo sudėtingiausia projekto dalis. Daug sudėtingesni dalykai prasideda, kai kompiuterinės grafikos pagalba reikia atkurti sugriauto miestelio aplinkas, sukurti personažus, jų aprangą, ginklus, įrašyti jų judesius, balsus, visa tai suprogramuoti ir padaryti, kad viskas veiktų sklandžiai...
Tad neatsitiktinai projekto įgyvendinimui buvo pasitelktas tokių projektų įgyvendinimo patirtį turintis UAB „MultimediaMark“ kolektyvas. Prie aplinkos ir veikėjų rekonstrukcijų dirbo Tomas Vasiliauskas, Marius Griškevičius, Nerijus Juronis, Jokūbas Bernotas, Paulius Svirskis, Silverijus Maikštėnas, Torbjørn Jahr. Jiems gelbėjo muziejininko Žygimanto Buržinsko dar 2018 m. sukurtos Merkinės centrinės aikštės pastatų rekonstrukcijos. Programavimo darbus atliko Paulius Kšivickis.
Daugiausia prie scenarijaus kūrimo prisidėjo Mindaugas Černiauskas, Tomas Vasiliauskas, Mindaugas Valiukas, Žygimantas Buržinskas ir UAB „MultimediaMark“ įmonės vadovas Vytautas Švėgžda. Daug dėmesio skirta tekstų / dialogų sukūrimui ir įgarsinimui.
A. Ramanausko-Vanago personažą įgarsinti maloniai sutiko „Keistuolių teatro“ aktorius – Gintautas Ulmis. Partizaną Beržą įgarsino Mindaugas Černiauskas; Senovaitį – Tomas Vasiliauskas; Uosį – aktorius ir bardas Mindaugas Valiukas. Įžangos ir pabaigos monologams panaudoti A. Ramanausko-Vanago atsiminimų „Partizanų gretose“ tekstai.
Didžioji dalis projekto techninių darbų buvo vykdomi Vilniuje, viena iš judesių įrašymo sesijų vyko ir Merkinėje mūsų partnerių Merkinės kultūros centro erdvėje. Projektą inicijavo ir koordinavo Merkinės krašto muziejus. Projekto vadovas Mindaugas Černiauskas.
Muziejaus vardu dėkojame Vasario 16-osios fondui (MG grupei), Lietuvos kultūros tarybai bei Varėnos r. sav. administracijai už paramą projektui, taip pat visai komandai,
kuri ilgai ir kantriai dirbo ties šiuo projektu. Tikimės, kad tai nepaskutinis novatoriškas muziejaus projektas ir jų ateityje sukursime daugiau.
Norinčius išbandyti naujovę kviečiame aplankyti Merkinės krašto muziejų. Rekomenduotume registruotis iš anksto planuojant laiką (vienam
asmeniui žaidimo išbandymas užtrunka apie 10 min.).
Vieno iš centrinės aikštės pastatų 3D
Žaidimą pristatantis tyzeris:
Dalis žaidimo kūrėjų komandos Merkinėje. Iš kairės Tomas Vasiliauskas, Mindaugas Černiauskas, UAB "MultimediaMark" vadovas Vytautas Švėgžda ir Paulius Kšivickis. R. Griškevičienės nuotr.